+370 699 76007     info@energera.lt

Dažnai užduodami klausimai

  • 1. Kiek kainuoja įsirengti geoterminį šildymą? +

    Kadangi montavimo kaina priklauso nuo daugybės veiksnių, kiekvienam namui ją skaičiuojame atskirai. Ji priklausys nuo namo šilumos poreikio, žemės šilumos kolektoriaus tipo, sklype esančio grunto, nuo šilumos siurblio modelio ir daugybės kitų dalykų, kuriuos visada stengiamės aptarti su šeimininku ir taip paruošti individualų pasiūlymą. Jeigu norite, kad preliminariai paskaičiuotume, kiek geoterminis šildymas kainuotų jūsų atveju, užpildykite užklausos formą.
  • 2. Ar tokia sistema atsipirks? +

    Žiūrint, su kokia šildymo rūšimi lyginsime, kokio dydžio namas bus šildomas ir ką įskaičiuosime į pradinę kainą. Pirmiausia, reikia turėti omenyje, kad kuo didesnis šildomas plotas, tuo greičiau investicija atsiperka. Geoterminio šildymo eksploatacija yra apie 3–4 kartus pigesnė nei šildymo vien elektra, beveik 2 kartus pigesnė nei šildymo dujomis ir atsieina maždaug tiek pat, kiek šildymas kietu kuru (jei skaičiuotume tik patį kurą). Reikia turėti omenyje, kad šildant kietu kuru į pradinę investiciją galima būtų įskaičiuoti ne tik katilą, bet ir kaminą bei patalpas kurui sandėliuoti, o į eksploataciją derėtų įtraukti katilo priežiūros, valymo darbus, atliekų šalinimą, kasdienį žmogaus darbą – žodžiu, viską, ko nereikia turint geoterminį šildymą. Kiek apsimoka geoterminis šildymas, visa tai įvertinęs kiekvienas turėtų pasiskaičiuoti pats.
  • 3. Kuo jūsų šilumos siurbliai skiriasi nuo kitų? +

    Rinkai siūlome labai aukštos kokybės suomiškus Lämpöässä ir švediškus Mecaterm šilumos siurblius. Svarbiausias abejų koziris – pigus karšto buitinio vandens ruošimas. Šiek tiek skiriasi tik būdas, kaip vienos kitos ir gamyklos šilumos siurbliai buitinį vandenį sušildo. Šie šilumos siurbliai turi integruotą arba atskirą specialios konstrukcijos akumuliacinę talpą. Dėl jos sandoros buitiniam karštam vandeniui ruošti nereikia papildomo elektrinio šildymo. Ta pati žemės šiluma naudojama ne vien šildymo reikmėms, bet ir karštam buitiniam vandeniui paruošti. Gamintojų skaičiavimu, tokios sistemos eksploatacija vidutinei šeimai atsieina maždaug 15% pigiau nei sistema su tūriniu vandens šildytuvu, kuriame vanduo šildomas ir elektriniu kaitintuvu.
  • 4. Iki kokios temperatūros šilumos siurblys gali pakaitinti vandenį? +

    Nors teoriškai šilumos siurblys gali pakaitinti vandenį iki labai aukštos temperatūros ir netgi jį užvirinti, paprastai skaičiuojama, kad jis ruoš ne aukštesnės kaip 55 laipsnių temperatūros vandenį. Gerai sumontuotai radiatorių šildymo sistemai tokios temperatūros turi užtekti. Grindiniam šildymui, kaip žinia, jos reikia daug mažesnės.
  • 5. Ar pakaks temperatūros karštam buitiniam vandeniui paruošti, turint omenyje legioneliozės pavojų? +

    Legioneliozę sukeliančios bakterijos gali veistis tik tūriniame vandens šildytuve, tai yra tokiame, kuriame buitinis vanduo ruošiamas visame tūryje, o termofikacinis vanduo teka gyvatuku. Bet Lämpöässä ir Mecaterm šilumos siurbliuose naudojamas ne tūrinis, o greitaeigis šildytuvas. (Vėl reikėtų pabrėžti, kad suomiškuose šilumos siurbliuose šis šildytuvas nenaudoja papildomo elektrinio kaitintuvo.) Taigi šiuo atveju buitinis vanduo nuolatos juda į vieną pusę ir niekada neužsistovi, todėl bakterijos jame nesiveisia. Tokiame šildytuve užtenka palaikyti tokią temperatūrą, kokios reikia buitinėms reikmėms, nekaitinant jo be reikalo.
  • 6. Ar tiesa, kad geoterminio šildymo neapsimoka montuoti, jei name numatytas šildymas radiatoriais? +

    Netiesa. Reikia pripažinti, kad grindinis šildymas reikalauja mažiau sąnaudų (apibendrintai skaičiuojant, naudingo veikimo koeficientas yra maždaug 4, tai yra sunaudojant 1 kW elektros energijos pagaminami 4 kW šilumos). Radiatoriams reikalinga aukštesnė temperatūra, todėl tokios sistemos naudingo veikimo koeficientas mažesnis (apibendrintai skaičiuojant, jis būna maždaug 3). Taigi nors radiatorių sistema reikalauja truputį daugiau eksploatacijos sąnaudų, montuoti geoterminį šildymą vis tiek apsimoka. Reikia turėti omenyje, kad kuo mažesnė darbinė temperatūra reikalinga, tuo taupiau sistema veiks, taigi net ir renkantis radiatorių sistemą galima būtų pagalvoti apie jų dydį ar kiekį: kuo bus didesni radiatoriai arba kuo jų bus daugiau, tuo efektyviau veiks šilumos siurblys.
  • 7. Kuris žemės šilumos kolektorius efektyvesnis: horizontalus ar vertikalus? +

    Visų rūšių kolektorių efektyvumas yra panašus. Jei kolektorius montuojamas aplinkoje, iš kurios šilumą išgauti sunkiau, didinamas kolektoriaus ilgis, kad išgaunamos šilumos kiekis būtų tas pats. Tiesa, vertikalaus žemės kolektoriaus naudojamą šilumą nuolatos atnaujina požeminiai vandenys, todėl jame šiluma paprastai būna pastovi apskritus metus. Horizontalaus kolektoriaus sunaudotą šilumą atnaujina tik krituliai, atnešantys žemės paviršiuje besikaupiančią saulės šilumą. Taigi jo temperatūra būna aukštesnė nei vertikaliojo vasarą ir žemesnė žiemą. Visa tai turi šiokios tokios įtakos eksploatacijos išlaidoms, nes kuo žemesnė šilumos šaltinio temperatūra, tuo daugiau šilumos siurblys turės dirbti. Nors vertikalus kolektorius truputėlį ir efektyvesnis, gręžiniai kainuoja gana brangiai. Vertikalaus ir horizontalaus kolektorių kainos tiek skiriasi, kad diduma atvejų, jei sklype gruntas molis ir yra pakankamai vietos, montuoti horizontalų kolektorių apsimoka (ypač jei pastatas nemažas).
  • 8. Kokio ilgio horizontalaus kolektoriaus ar kokio gylio vertikalaus kolektoriaus man reikės? +

    Į šį klausimą atsakymą rasite mūsų atsiųstame preliminariame komerciniame pasiūlyme. Reikia tik atkreipti dėmesį, kad horizontalaus kolektoriaus ilgis labai priklauso nuo grunto tipo. Molis šilumą atiduoda maždaug dvigubai geriau nei sausas smėlis ar žvyras, taigi ir kolektorius molyje skaičiuojamas dvigubai trumpesnis. Jei sklype vyrauja smėlis ar žvyras, dažniausiai iškart rekomenduojame montuoti vertikalų kolektorių, nes jo kaina tokiu atveju praktiškai sutampa su horizontalaus kolektoriaus kaina.
  • 9. Kaip įmanoma iš tokios žemos temperatūros žemėje pagaminti tiek šilumos? +

    Šilumos siurblio veikimo principas pagrįstas keliais fizikos dėsniais. Žemės šilumos kolektoriuje cirkuliuojantis neužšąlantis skystis atneša žemės šilumą į šilumos siurblį. Čia šilumokaityje jis perduoda šią šilumą šaldymo agentui (freonui) ir atvėsęs vėl keliauja į žemę. Freonas šilumokaityje didžiulį kiekį energijos sugeria keisdamas savo agregatinę būseną – virsdamas dujomis. (Reikia atkreipti dėmesį, kad medžiagai keičiant agregatinę būseną sugeriama arba išspinduliuojama labai daug energijos. Pavyzdžiui, jei į 1 kg 100 laipsnių temperatūros vandens įdėtume 1 kg 0 laipsnių temperatūros ledo, šis tirpdamas sunaudotų tiek energijos, kad galiausiai turėtume 2 kg vos 10 laipsnių vandens.) Šias dujas kompresorius staigiai suspaudžia, taip pakeldamas jų temperatūrą. Suspaustas freonas kondensuojasi daug aukštesnėje temperatūroje. Tą energiją, kurią garuodamas sugėrė, kondensuodamasis kitame šilumokaityje jis atiduoda. Iš šilumokaičio einantis termofikacinis vanduo naudojamas namams šildyti arba karštam buitiniam vandeniui paruošti. Taigi žemoje temperatūroje freono sugertą žemės energiją kompresorius tarsi koks liftas perkelia į aukštesnę temperatūrą. Tokiu būdu šildymui naudojamos 3 dalys žemės energijos ir 1 dalis elektros energijos.
  • 10. Kiek laiko veiks šilumos siurblys ir kokias teikiate garantijas? +

    Minimalus šilumos siurblio tarnavimo laikas – 20 metų. Tada gali tekti pakeisti kompresorių. Šilumos siurbliams suteikiame 5 metų garantiją. Šiaip reikia pripažinti, kad pirmieji du šildymo sezonai yra laikas, per kurį privalo pasimatyti montavimo arba gamybinis brokas, jei toks būtų, todėl ilgesnė nei 2 metų garantija paprastai būna tik teorinė – užsakovams ja pasinaudoti paprastai neprireikia. Žinoma, teikiame ir pogarantinį aptarnavimą. Suprasdami, kad geriausia reklama – jau sumontuoti objektai, užsakovo nepaliekame tol, kol jis nebūna iki galo patenkintas.
  • 1

Norite sužinoti, kiek geoterminis šildymas kainuotų jūsų atveju?  Užpildykite užklausos formą