Dažnai užduodami klausimai. Panaršykite – gal į jūsų klausimą jau atsakėme.
Kadangi montavimo kaina priklauso nuo daugybės veiksnių, kiekvienam namui ją skaičiuojame atskirai. Ji priklausys nuo namo šilumos poreikio, žemės šilumos kolektoriaus tipo, sklype esančio grunto, nuo šilumos siurblio modelio ir daugybės kitų dalykų, kuriuos visada stengiamės aptarti su šeimininku ir taip paruošti individualų pasiūlymą. Jeigu norite, kad preliminariai paskaičiuotume, kiek geoterminis šildymas kainuotų jūsų atveju, užpildykite užklausos formą.
Atsipirkimo laikas priklauso nuo to, su kokia šildymo rūšimi lyginsime, kokio dydžio namas bus šildomas ir ką įskaičiuosime į pradinę kainą. Pirmiausia, reikia turėti omenyje, kad kuo didesnis šildomas plotas, tuo greičiau investicija atsiperka. Geoterminio šildymo eksploatacija yra apie 3–4 kartus pigesnė nei šildymo elektra, beveik 2 kartus pigesnė nei šildymo dujomis ir atsieina maždaug tiek pat, kiek šildymas kietu kuru (jei skaičiuotume tik patį kurą). Reikia turėti omenyje, kad šildant kietu kuru į pradinę investiciją reikėtų įskaičiuoti ne tik katilą, bet ir kaminą bei patalpas kurui sandėliuoti, o į eksploataciją derėtų įtraukti katilo priežiūros, valymo darbus, atliekų šalinimą, kasdienį žmogaus darbą – žodžiu, viską, ko nereikia turint geoterminį šildymą.
Rinkai siūlome labai aukštos kokybės suomiškus Lämpöässä ir Oilon šilumos siurblius.
Lämpöässä šilumos siurbliai yra vienvalenčiai, kitaip sakant, tiek namus, tiek karštą vandenį gali pašildyti naudodami tik žemėje sukauptą šilumą, be elektrinio kaitintuvo pagalbos. Tai pasiekti įgalina pakopinio šilumos įsisavinimo technologija bei momentinis karšto vandens ruošimo principas. Šie šilumos siurbliai turi integruotą arba atskirą specialios konstrukcijos daugiafunkcinę akumuliacinę talpą su horizontalia pertvara bei didelio paviršiaus ploto šilumokaičiais. Dėl jos sandaros buitiniam karštam vandeniui ruošti nereikia papildomo elektrinio šildymo. Ta pati žemės šiluma naudojama ne vien šildymo reikmėms, bet ir karštam buitiniam vandeniui paruošti. Gamintojų skaičiavimu, tokia sistema karštą vandenį ruošia maždaug 15% efektyviau nei sistema su tūriniu vandens šildytuvu, kuriame vanduo šildomas ir elektriniu kaitintuvu. Be to, akumuliacinė talpa ženkliai pailgina įrenginio tarnavimo laiką.
Oilon šilumos siurbliai išsiskiria puikiu kainos ir kokybės santykiu. Šie efektyviai veikiantys ir tylūs šilumos siurbliai turi itin kompatiškų dydžių modelių, kurie puikiai įsikomponuoja tiek įrengiant naują šildymo sistemą, tiek atnaujinant esamą.
Nors teoriškai šilumos siurblys gali pakaitinti vandenį iki labai aukštos temperatūros ir netgi jį užvirinti, paprastai skaičiuojama, kad jis ruoš ne aukštesnės kaip 55 laipsnių temperatūros vandenį. Gerai sumontuotai radiatorių šildymo sistemai tokios temperatūros turi užtekti. Grindiniam šildymui, kaip žinia, jos reikia daug mažesnės.
5. Ar pakaks temperatūros karštam buitiniam vandeniui paruošti, turint omenyje legioneliozės pavojų?
Legioneliozę sukeliančios bakterijos gali veistis tik tūriniame vandens šildytuve. Bet Lämpöässä šilumos siurbliuose karštas vanduo ruošiamas momentiniu principu. Taigi šiuo atveju buitinis vanduo neužsistovi, todėl bakterijos jame nesiveisia. Tokiame šildytuve užtenka palaikyti tokią temperatūrą, kokios reikia buitinėms reikmėms.
Netiesa. Reikia pripažinti, kad grindinis šildymas reikalauja mažiau sąnaudų (apibendrintai skaičiuojant, naudingo veikimo koeficientas yra maždaug 4, tai yra sunaudojant 1 kW elektros energijos pagaminami 4 kW šilumos). Radiatoriams reikalinga aukštesnė temperatūra, todėl tokios sistemos naudingo veikimo koeficientas mažesnis (apibendrintai skaičiuojant, jis būna maždaug 3). Taigi nors radiatorių sistema reikalauja truputį daugiau eksploatacijos sąnaudų, montuoti geoterminį šildymą vis tiek apsimoka. Reikia turėti omenyje, kad kuo žemesnė termofikato temperatūra, tuo taupiau sistema veiks, taigi net ir renkantis radiatorių sistemą galima būtų pagalvoti apie jų dydį ar kiekį: kuo bus didesni radiatoriai arba kuo jų bus daugiau, tuo efektyviau veiks šilumos siurblys.
Visų rūšių kolektoriai pilnai atliks savo funkciją, kad jūsų namuose būtų pakankamai šilumos ir karšto vandnes. Jei horizontalus kolektorius montuojamas aplinkoje, iš kurios šilumą išgauti sunkiau (tai priklauso nuo grunto tipo ir kitų dalykų), didinamas kolektoriaus ilgis, kad išgaunamos šilumos kiekis būtų tas pats. Taigi horizontalaus kolektoriaus ilgis ir užimamas plotas priklauso nuo grunto tipo. Vertikalus žemės kolektorius montuojamas giliau, kur grunto temperatūra būna pastovi apskritus metus. Dėl šios priežasties su juo yra galimas ir pasyvusis vėsinimas. Grunto, kuriame įklotas horizontalus kolektorius, temperatūra svyruoja, priklausomai nuo metų laiko. Taigi jo temperatūra būna aukštesnė nei vertikaliojo vasarą ir žemesnė žiemą. Visa tai turi įtakos ir eksploatacijos išlaidoms, nes kuo žemesnė šilumos šaltinio temperatūra, tuo daugiau šilumos siurblys turės dirbti. Taigi vertikalus kolektorius yra efektyvesnis, be to, su juo yra galimas ir pasyvusis vėsinimas.
Į šį klausimą atsakymą rasite mūsų atsiųstame preliminariame komerciniame pasiūlyme. Reikia tik atkreipti dėmesį, kad horizontalaus kolektoriaus ilgis labai priklauso nuo grunto tipo. Molis šilumą atiduoda maždaug dvigubai geriau nei sausas smėlis ar žvyras, taigi ir kolektorius molyje skaičiuojamas dvigubai trumpesnis. Jei sklype vyrauja smėlis ar žvyras, dažniausiai iškart rekomenduojame montuoti vertikalų kolektorių, nes jo kaina tokiu atveju praktiškai sutampa su horizontalaus kolektoriaus kaina.
Šilumos siurblio veikimo principas pagrįstas keliais fizikos dėsniais. Žemės šilumos kolektoriuje cirkuliuojantis neužšąlantis skystis atneša žemės šilumą į šilumos siurblį. Čia šilumokaityje jis perduoda šią šilumą šaldymo agentui (freonui) ir atvėsęs vėl keliauja į žemę. Freonas šilumokaityje didžiulį kiekį energijos sugeria keisdamas savo agregatinę būseną – virsdamas dujomis. (Reikia atkreipti dėmesį, kad medžiagai keičiant agregatinę būseną sugeriama arba išspinduliuojama labai daug energijos. Pavyzdžiui, jei į 1 kg 100 laipsnių temperatūros vandens įdėtume 1 kg 0 laipsnių temperatūros ledo, šis tirpdamas sunaudotų tiek energijos, kad galiausiai turėtume 2 kg vos 10 laipsnių vandens.) Šias dujas kompresorius staigiai suspaudžia, taip pakeldamas jų temperatūrą. Suspaustas freonas kondensuojasi daug aukštesnėje temperatūroje. Tą energiją, kurią garuodamas sugėrė, kondensuodamasis kitame šilumokaityje jis atiduoda. Iš šilumokaičio einantis termofikacinis vanduo naudojamas namams šildyti arba karštam buitiniam vandeniui paruošti. Taigi žemoje temperatūroje freono sugertą žemės energiją kompresorius tarsi koks liftas perkelia į aukštesnę temperatūrą. Tokiu būdu šildymui naudojamos 3 dalys žemės energijos ir 1 dalis elektros energijos.
Šilumos siurblio tarnavimo laikas – apie 20 metų. Šilumos siurbliams suteikiame 5 metų garantiją. Šiaip reikia pripažinti, kad pirmieji du šildymo sezonai yra laikas, per kurį privalo pasimatyti montavimo arba gamybinės klaidos, jei tokios būtų. Žinoma, teikiame ir pogarantinį aptarnavimą. Suprasdami, kad geriausia reklama – jau sumontuoti objektai, užsakovo nepaliekame tol, kol jis nebūna iki galo patenkintas.
Šilumos siurblių darbo principas yra ne šilumos gamyba, o energijos perkėlimas iš žemesnių temperatūrų į aukštesnes. Kuo didesnė perkėlimo pakopa, tuo mažesnis naudingumo koeficientas ir, atitinkamai, daugiau sunaudojama elektros energijos.
Taigi, jei žemės gelmėse (žemiau 15 metrų) ir žiemą ir vasarą yra pastovi temperatūra apie 8-12 laipsnių (šilumos šaltinis gruntas-vanduo šilumos siurbliams), tai oro temperatūra svyruoja labai daug, maždaug nuo -30 iki +30 (šilumos šaltinis oras-vanduo šilumos siurbliams). Todėl imdamas šilumą iš oro šaltuoju metų laiku šilumos siurblys turi pakelti temperatūrą labai daug. Daugiausia šilumos siurblys dirba būtent šaltuoju metų laiku, todėl metinės elektros sąnaudos labiausiai priklauso būtent nuo šaltojo sezono. Tarkime, jei šaltuoju metų laiku patalpas šildančio gruntas-vanduo šilumos siurblio naudingumo koeficientas gali būti lygus maždaug 4, tai oras-vanduo sistemos naudingumo koeficientas bus apie 2-3. Vasarą karštą vandenį abi sistemos ruoš panašiu naudingumo koeficientu, netgi oras-vanduo gali turėti ir truputį geresnį koeficientą. Taigi, metinės išlaidos šildymui ir karšto vandens ruošimui skirsis apie 1,5 karto – gruntas-vanduo sistema bus efektyvesnė.
Apibendrinant, geoterminio šildymo sistemos pradinė investicija didesnė, tačiau mažesnės eksploatacijos sąnaudos ir ilgesnis tarnavimo laikas. Kita vertus aeroterminės sistemos pliusai yra mažesnė pradinė investicija ir tai, kad nėra reikalingas žemės kolektorius, taigi nėra užimama sklypo dalis, o minusai – didesnės metinės sąnaudos šildymui, didesnis įrenginio skleidžiamas triukšmas, trumpesnis sistemos tarnavimo laikas. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus kiekvienas gali pasirinkti sistemą, labiausiai tinkamą pagal aplinkybes.
Kad galėtume įvertinti, kokie galimi geoterminės sistemos įrengimo variantai ir atitinkamai kokia įrengimo kaina, reikia žinoti šiuos dalykus:
- tikslus šildomų patalpų plotas ir aukštis; jei tai atskiras namas, kiek turi aukštų;
- ar pastato sienos bei stogas turi gerą termoizoliaciją; kokia ji; kokia energinio efektyvumo klasė;
- ar tai naujos statybos namas, senas ar restauruojamas;
- kokie sudėti langai ir koks visų langų bendras plotas;
- ar patalpos bus šildomos radiatoriais, ar grindiniu šildymu (grindinis šildymas efektyvesnis);
- ar sistema šildys ir karštą vandenį voniai bei virtuvei;
- kokio dydžio žemės sklypas, kuriame bus montuojamas žemės kolektorius, ar patogus į jį įvažiavimas;
- koks gruntas sklype (sausas smėlis, vandeningas smėlis, molis, priemolis ar kas kita). Tai ypač svarbu įvertinti, jei montuojamas horizontalus žemės kolektorius;
- ar yra trifazis elektros įvadas, ar vienfazis; kokio jis galingumo;
- kiek asmenų gyvens šiame name (nuo to priklauso karšto buitinio vandens poreikis).
Suomiškiems Lämpöässä ir Oilon šilumos siurbliams suteikiama 5 metų garantija. Žemės darbams suteikiama garantija – 10 metų.
Vidutinis geoterminio šildymo sistemos elektros sunaudojimas gerai apšiltintų A+ klasės standartinio aukščio patalpų šildymui yra apie 1,5-2,0kWh/m² per mėnesį, skaičiuojant visų metų vidurkį. Taigi, 150 m² – apie 250-300 kWh per mėnesį. Suprantama, vasarą, kai ruošiamas tik karštas vanduo, elektros bus sunaudojama mažiau, o šildymo sezono mėnesiais – apie dvigubai daugiau nei metų vidurkis. Be to, reikia turėti omenyje, kad naujai pastatytas namas turi išdžiūti, todėl pirmojo šildymo sezono metu elektros sąnaudos visada būna didesnės.
Sistemos įrengimas (kai paruošti visi reikalingi įvadai, katilinė) užtrunka apie 2-3 savaites, tačiau papildomai reikia laiko pagaminti ir pristatyti šilumos siurblį, todėl paprastai reikia tam skirti daugiau nei mėnesį.
Priklausomai nuo pasirinktos geoterminio šildymo sistemos komplektacijos ir pačios patalpos durų ir langų išdėstymo reikėtų nuo 2 m2 iki 6 m2 ploto patalpos. Geriausia, jei patalpa būtų pačiame name.
Geoterminio šildymo sistema nereikalauja beveik jokio aptarnavimo. Retkarčiais reikėtų patikrinti, ar nepasikeitė skysčio lygis žemės kolektoriuje, pareguliuoti valdiklio parametrus. Bet ir tai, paprastai, daroma tik pirmojo sezono metu.
Jei katilinė yra didesnė, būtų galima šiek tiek šildyti. Garažui, paprastai, skaičiuojame 50% normalaus galingumo tokio dydžio patalpai, nes palaikyti tokią temperatūrą, kaip gyvenamose patalpose, garaže neverta.
Patogiausias ir labai efektyvus yra vertikalus žemės kolektorius (gręžiniai). Jis beveik neapriboja sklypo panaudojimo ir užtikrina labai pastovų sistemos darbą. Tačiau jis yra ir brangiausias. Šis kolektorius tinka tiek šildymo, tiek vėsinimo funkcijai. Tvenkinyje įklotas kolektorius (klojamas ant dugno su pritvirtintais svarmenimis, jis nėra užkasamas) yra taip pat labai efektyvus. Vanduo puikiai atiduoda šilumą. Kaina ir įrengimo galimybės priklauso ir nuo atstumo tarp namo ir tvenkinio (būtų geriausia, kad atstumas tarp tvenkinio ir namo neviršytų 50 metrų). Nerekomenduojamas vėsinimo funkcijai. Tvenkinys turėtų būti mažiausiai 2 metrų gylio, o geriau – 2,5-3,0 metrų. Žuvims kolektorius nekenkia. Tvenkinio valymas ar gilinimas, kai dugne įklotas šilumos kolektorius, gana sudėtingas. Kasant dugną bet kokia technika labai lengva pažeisti plastikinius vamzdžius. Horizontalus kolektorius, jei tiksliai paskaičiuotas ir teisingai įklotas, taip pat puikiai atlieka savo funkcijas. Klojamo vamzdžio ilgis ir kolektoriaus kaina priklauso nuo grunto rūšies: geriausia molis, blogiau – mišrus, blogiausia – sausas smėlis ar žvyras. Nerekomenduojamas vėsinimo funkcijai. Virš įkloto horizontalaus žemės kolektoriaus negalima sodinti medžių, kloti trinkelių ar asfalto, statyti pastatų. Maži augalai gali būti sodinami.
Jei kolektorius paskaičiuotas tinkamo galingumo ir teisingai įrengtas, nesvarbu ar jis būtų horizontalus, ar vertikalus, žiemą sunaudota grunto šiluma atėjus vasarai yra regeneruojama 100 procentų.
Jei pageidaujama patalpas taip pat ir vėsinti karštomis vasaros dienomis, tai daryti galima keliais būdais. Jei žemės kolektorius yra vertikalus – gręžiniai, žemės vėsumą galima panaudoti natūraliam patalpų vėsinimui. Tai pats pigiausias vėsinimo būdas. Šiuo būdu patalpų temperatūrą galima sumažinti 4-5 laipsniais. Lietuvoje to, paprastai, pakanka sukurti jaukų komfortą. Šio vėsinimo būdo eksploatacinės išlaidos yra daugelį kartų mažesnės už priverstinio šaldymo. Be to nereikia papildomos įrangos perteklinei šilumai panaudoti arba išsklaidyti. Tačiau svarbu paminėti, kad natūralus vėsinimas yra efektyvus tik su vertikaliu žemės kolektoriumi – gręžiniais. Priežastis – giliau žemėje grunto temperatūra yra gana pastovi – apie 8-10 laipsnių šilumos. Tuo tarpu paviršinis žemės gruntas arba vandens telkinys vasarą įšyla iki aukštesnių temperatūrų ir tampa vėsinimui mažai efektyvus.
Šilumos siurblys gali būti valdomas naudojant lauko daviklį, vidaus daviklį arba abu kartu. Kalbant apie vidaus temperatūros reguliavimą, šilumos siurblys paprastai gali būti vieno arba dviejų kontūrų. Du šilumos kontūrai dažniausiai naudojami tuomet, kai reikia namą šildyti ir grindiniu šildymu, ir radiatoriais arba lygiagrečiai šildomas baseinas. Tačiau nustatyti pageidaujamą temperatūrą kiekvienoje patalpoje būtų racionaliau kambario termostatais. Jie sumontuojami įrengiant grindinio šildymo sistemą.
Ši talpa yra užpildyta termofikaciniu vandeniu (vanduo, kuris cirkuliuoja šildymo sistemoje). Toje pačioje talpoje yra sumontuoti didelio paviršiaus ploto gyvatukai (šilumokaičiai), kuriais teka į karšto vandens čiaupus pajungtas vandentiekio vanduo. Atsukus karštą vandenį, pavyzdžiui, vonioje, vanduo pradeda tekėti talpoje esančiais šilumokaičiais ir iš karto sušyla iki reikiamos temperatūros, todėl ruošiamas visuomet šviežiai. Pratekančiame vandenyje pavojinga legionella bakterija nesiveisia, todėl tokia talpa vadinama daugiafunkcine higienine. Taip ruošiant karštą vandenį nereikia reguliariai jo pašildyti elektros tenais iki nustatytos temperatūros. Kitaip sakant, tiek patalpų šildymui, tiek karšto vandens ruošimui naudojama tik geoterminiu principu gaminama šiluma be elektros tenų pagalbos. Tuo tarpu, šilumos siurbliai, kurie ruošia karštą vandenį tūrinėse talpose, reguliariai turi naudoti elektros tenus karšto vandens papildomam pakaitinimui, nes priešingu atveju tūrinėje talpoje atsirastų sveikatai pavojinga legionella bakterija. Taigi, mūsų siūlomos sistemos yra kitokios, nei dauguma siūlomų Lietuvoje.
Sistemose, derinamose su saulės kolektoriais, saulės kolektorius siūlome jungti ne į atskirą karšto vandens šildytuvą, kaip dažniausiai daroma, o į daugiafunkcinę akumuliacinę talpą. Taip saulės šiluma panaudojama labai efektyviai, nes saulės šiluma naudojama ne tik karštam vandeniui ruošti, bet ir šildyti patalpas (ypač pavasarį, kai šildymas dar reikalingas, o saulė jau šildo daugiau, saulės kolektoriai padeda ar netgi perima patalpų šildymo funkciją). Žinoma, tokia sistema turi turėti pakankamai didelę daugiafunkcinę talpą.
Šilumos siurblių darbo principas yra ne šilumos gamyba, o energijos perkėlimas iš žemesnių temperatūrų į aukštesnes. Kuo didesnė perkėlimo pakopa, tuo mažesnis naudingumo koeficientas ir, atitinkamai, daugiau sunaudojama elektros energijos.
Taigi, jei žemės gelmėse (žemiau 15 metrų) ir žiemą ir vasarą yra pastovi temperatūra apie 8-12 laipsnių (šilumos šaltinis gruntas-vanduo šilumos siurbliams), tai oro temperatūra svyruoja labai daug, maždaug nuo -30 iki +30 (šilumos šaltinis oras-vanduo šilumos siurbliams). Todėl imdamas šilumą iš oro šaltuoju metų laiku šilumos siurblys turi pakelti temperatūrą labai daug. Daugiausia šilumos siurblys dirba būtent šaltuoju metų laiku, todėl metinės elektros sąnaudos labiausiai priklauso būtent nuo šaltojo sezono. Tarkime, jei šaltuoju metų laiku patalpas šildančio gruntas-vanduo šilumos siurblio naudingumo koeficientas gali būti lygus maždaug 4, tai oras-vanduo sistemos naudingumo koeficientas bus apie 2-3. Vasarą karštą vandenį abi sistemos ruoš panašiu naudingumo koeficientu, netgi oras-vanduo gali turėti ir truputį geresnį koeficientą. Taigi, metinės išlaidos šildymui ir karšto vandens ruošimui skirsis apie 1,5 karto – gruntas-vanduo sistema bus efektyvesnė.
Oras-oras šilumos siurbliai (arba kondicionieriai) tiesiogiai vėsina ir šildo patalpų orą. Oras-vanduo šilumos siurbliai šilumą atiduoda į vandenį ar skystį, kuris cirkuliuoja vidaus šildymo sistemoje – radiatoriuose ar grindinio šildymo sistemoje bei ruošia karštą vandenį buitiniam vartojimui.
Oras-oras šilumos siurblys geriausiai tinka ten, kur yra viena erdvė. O oras-vanduo šildymo sistemą rekomenduojama įrengti standartinio išplanavimo su daug atskirtų erdvių namuose ar butuose, nes ji gali šildyti daug patalpų vienu metu. Oras-oras šilumos siurblius galima derinti su visomis įprastinėmis šildymo sistemomis, taip sumažinant šildymo kaštus, pagerinant patalpų orą ir užtikrinant tinkamą patalpų mikroklimatą.
Oras-oras šilumos siurblio privalumai:
- Sistema tinkama tiek patalpų šildymui žiemą, tiek vėsinimui vasarą;
- Nereikia įrengti atskiros vidaus šildymo sistemos – grindinio šildymo ar radiatorių;
- Nedidelė pradinė investicija;
- Suaktyvinama ora cirkuliacija, geresnis patalpų mikroklimatas.